lankytojų skaitliukas

 

 

Baidarė TAIMEN



Šiuo metu pradedantys vandens turistai į paprastus žygius vyksta dažniausiai baidarėmis, išmoksta jas valdyti, o į sudėtingas keliones dažnai leidžiasi pripučiamosiomis valtimis, katamaranais. Žinoma, sudėtinguose maršrutuose, kur yra ramaus vandens atkarpų (ežerų, užtvankų, patvankų), baidarė — pati geriausia plaukimo priemonė.

Išmokus plaukti baidare, kurios valdymo technika yra gana sudėtinga ir įvairi, bus nesunku priprasti ir prie pripučiamų plaukimo priemonių.

 

1 pieš. Išnarstomos baidarės karkaso konstrukcija (suprastinta)- i — forštevenis, 2 — midelveisas, 3 - španhautas (uždaras), 4 - bangolaužis, 5 — falšbortas, 6 — nugarėlė, 7 — španhautas (atviras) 8 — kilsonas, 9 — kilsono grandelės, 10 — sėdynėlė, 11 — borto sija 12 — stringeriai, 13 — achterštevenis, 14 — vairo rumpelis, 15 — vairo plunksna, 16 — šturtrosai. Španhautų elementai: 17 — bimsas 18 — pusbimsis, 19 — pilersai

 

 

"Taimen"— šiuo metu pramonės gaminama baidarė vietoje "Saliut". Ji neturi kai kurių baidarių "Saliut" trūkumų.

Baidarės "Taimen-2" (dvivietis variantas) gaminamos aštuonių modifikacijų, kurios skiriasi apvalkalo medžiaga, komplektacija, kaina. II, IV, VI modifikacijų baidarės komplektuojamos su tentu ir sijonėliais irkluotojams, kurie apsaugo nuo vandens purslų,

Daugiausia paplitusios VI modifikacijos baidarės. Jos komplektuojamos su dviem hermetiškais maišais (kurie, deja, greit sudyla) ir gumuoto audinio atraižomis, iš kurių galima pasidaryti protektorius dugnui. Tačiau plaukio-jant sekliomis upėmis (mūsų Respublikoje jų yra daug), tokių protektorių nepakanka. Kadangi kilsonas, kaip ir visas baidarės karkasas, pagamintas iš duraliuminio vamzdelių, o dugno apvalkalas ties kilsono išilginiais elementais smarkiai ištemptas, seklios upės žvirgždas bei akmenys greitai pratrina apvalkalą ties kilsonu. Todėl protektoriai, priklijuoti prie dugno ties kilsonu, turi būti ypač stori. Tačiau ir tai ne visada padeda. Upės akmenys it dildė prarėžia ir storus protektorius. Išeitis tik viena — taikyti smūgius amortizuojančias medžiagas. Šiam atvejui tinka storos, kiek galima minkštesnės gumos (ne gumuoto audinio!) 3—4 mm storio protektoriai, taip pat porolono juostos, pakištos po kilsono išilginiais elementais baidarės viduje.

Baidarės "Taimen" forpikas ir achterpikas yra gana trumpi, simetriški, stipriai smailėjantys, kokpitas ilgas. Bangolaužio nėra, o falšbortas menkas. Paprastuose maršrutuose su šiomis baidarėmis keblumų nebūna. Tačiau plaukiant sudėtingesnėmis upėmis, taip pat į atvirus vandenis, kur bangų aukštis viršija 15—20 cm, būtina apsaugoti baidarę nuo vandens, kuris gali ją užpilti. Tam reikia kokpitą aptraukti specialiu tentu (jo konstrukcija bus toliau aprašyta).

Kadangi "Taimen" galai ties kilio linija išriesti, baidarė, kai vanduo ramus ir srovė silpna, būna gan manevringa. Jei srovė stipri, bangos pastovios (tai būdinga aukštesnių kategorijų maršrutams), trumpus baidarės galus užpila bangos ir skandina nuopilai, ją pasidaro sunku valdyti. Šiuo atžvilgiu sudėtingose kelionėse kalnų upėmis pirmenybę reikėtų teikti baidarėms "Saliut".

Baidarės "Taimen" konstrukcijos privalumas — uždari španhautai kokpite. Dėl to karkasas atsparesnis šonų gniuždymui, visa konstrukcija paprastesnė. Daug patikimesni stringerių sujungimai. Lengviau šią baidarę surinkti. Irklai trumpesni ir lengvesni.

Baidarės "Taimen-2" (dvivietis variantas) gaminamos aštuonių modifikacijų, kurios skiriasi apvalkalo medžiaga, komplektacija, kaina. II, IV, VI modifikacijų baidarės komplektuojamos su tentu ir sijonėliais irkluotojams, kurie apsaugo nuo vandens purslų,

Daugiausia paplitusios VI modifikacijos baidarės. Jos komplektuojamos su dviem hermetiškais maišais (kurie, deja, greit sudyla) ir gumuoto audinio atraižomis, iš kurių galima pasidaryti protektorius dugnui. Tačiau plaukio-jant sekliomis upėmis (mūsų Respublikoje jų yra daug), tokių protektorių nepakanka. Kadangi kilsonas, kaip ir visas baidarės karkasas, pagamintas iš duraliuminio vamzdelių, o dugno apvalkalas ties kilsono išilginiais elementais smarkiai ištemptas, seklios upės žvirgždas bei akmenys greitai pratrina apvalkalą ties kilsonu. Todėl protektoriai, priklijuoti prie dugno ties kilsonu, turi būti ypač stori. Tačiau ir tai ne visada padeda. Upės akmenys it dildė prarėžia ir storus protektorius. Išeitis tik viena — taikyti smūgius amortizuojančias medžiagas. Šiam atvejui tinka storos, kiek galima minkštesnės gumos (ne gumuoto audinio!) 3—4 mm storio protektoriai, taip pat porolono juostos, pakištos po kilsono išilginiais elementais baidarės viduje.

Baidarės "Taimen" forpikas ir achterpikas yra gana trumpi, simetriški, stipriai smailėjantys, kokpitas ilgas. Bangolaužio nėra, o falšbortas menkas. Paprastuose maršrutuose su šiomis baidarėmis keblumų nebūna. Tačiau plaukiant sudėtingesnėmis upėmis, taip pat į atvirus vandenis, kur bangų aukštis viršija 15—20 cm, būtina apsaugoti baidarę nuo vandens, kuris gali ją užpilti. Tam reikia kokpitą aptraukti specialiu tentu (jo konstrukcija bus toliau aprašyta).

Kadangi "Taimen" galai ties kilio linija išriesti, baidarė, kai vanduo ramus ir srovė silpna, būna gan manevringa. Jei srovė stipri, bangos pastovios (tai būdinga aukštesnių kategorijų maršrutams), trumpus baidarės galus užpila bangos ir skandina nuopilai, ją pasidaro sunku valdyti. Šiuo atžvilgiu sudėtingose kelionėse kalnų upėmis pirmenybę reikėtų teikti baidarėms "Saliut".

Baidarės "Taimen" konstrukcijos privalumas — uždari španhautai kokpite. Dėl to karkasas atsparesnis šonų gniuždymui, visa konstrukcija paprastesnė. Daug patikimesni stringerių sujungimai. Lengviau šią baidarę surinkti. Irklai trumpesni ir lengvesni.

Kilsono dalių ir španhautų sujungimų fiksavimas metaliniais kaišteliais nėra patogus. Eksploatuojant kaišteliai dažnai deformuojasi, ir sunku jais naudotis. Avarijoje lūžusį ar sulinkusį kilsoną sutaisyti gana sunku. Irklo koto vamzdžio sienelės plonesnės, todėl kotas greičiau lūžta. Žygiuose irklus reikia ypač saugoti.

Nors ir ne be trūkumų, šios baidarės konstrukcija, palyginti su "Saliut", yra tobulesnė, o jos eksploatacija patogesnė.

Baidarė "Taimen-2" rekomenduotina poilsio, taip pat mažų ir vidutinių sudėtingumo kategorijų žygiams.

"Taimen-3"— trijų vietų baidarė. Jos konstrukcija tokia pati kaip ir "Taimen-2", tik jos kokpitas ilgesnis. Visos baidarės ilgis 6 m. Tai bene ilgiausia turistinė baidarė. Jos savybės panašios į "Taimen-2", tik manevringumas mažesnis. Ypač tai jaučiama plaukiant mažais vingiuotais upeliais. Ši baidarė rekomenduotina žemų kategorijų žygiams.

Baidarės parengimas

Rengiantis į didelio sudėtingumo kategorijos žygius, mažai baidarei reikia pasisiūti keletą specialių maišų mantai susidėti. Jie išdėliojami baidarės priekyje, gale ir už pirmojo irkluotojo nugaros. Maišų formą ir dydžius reikia parinkti individualiai kiekvienai baidarės konstrukcijai. Jei grupinis inventorius pagamintas iš lengvų ir mažai vietos užimančių medžiagų, maistas maršrutui apskaičiuotas racionaliai, tai net su nestandartinėmis baidarėmis galima įveikti didžiausio sudėtingumo kategorijos maršrutus kiekviename turistiniame rajone.

 

Tento gamyba

Vidutinio sudėtingumo maršrutuose, kai bangų aukštis viršija 30—40 cm, reikia uždengti kokpitą tentu, kad vanduo nepatektų į vidų. Tentui labiausiai tinka gumuotas audinys (klijuotė). Galima vartoti ir ceratą arba brezentą. Reikia turėti omenyje, kad sušlapęs brezentas traukiasi, todėl jis siuvamas truputį didesnis.

3 pieš. Baidarės saugos tento konstrukcija: 1 — tentas, 2 — liuko anga, 3 — pakelta sėdynėlė, 4 — liuko angos kraštas, kuriame įsiūtas standus lankas

Tentas tvirtinamas prie falšbortų. Reikia stengtis, kad jo kraštai būtų gerai prigludę prie falšborto, tada mažiau vandens patenka į vidų pro tento ir falšborto sandūrą. Tento kraštuose kas 30—40 cm iškerpamos skylutės ir įkišami metaliniai liuversai. Vėliau tentas užtempiamas ant falšbortų ir pažymimos liuversų vietos ant falšborto kraštų. Jei falšbortas medinis (RZ-85, "Saliut" tipo baidarių), pažymėtose vietose įsukami medvaržčiai su pusapvalėmis galvutėmis, telpančiomis į liuversų skylutes. Tentas uždengia falšbortus ir bangolaužį.

Viršutiniame liuko krašte (žr. 4 pieš.) įsiuvamas stangrus lankas. Tam tinka polietileninis gimnastikos lankas,

4 pieš. Tento dalies pjūvis A-A (su irkluotojo sijonėliu): 1 — baidarės dėka, 2 — falšbortas, 3 — virvė, prisiūta prie tento krašto, 4 — medvaržčiai, už kurių užkabinami tento liuversai, 5 — tentas, 6 — gumos juosta, 7 — lankas, įsiūtas liuko sienelės viršuje, 8 — sijonėlis, 9 — guminis diržas, įvertas į viršutini sijonėlio kraštą, 10 — irkluotojas, 11 — sėdynėlė, 12 — liuko sienelė

 

sutrumpintas iki reikiamo dydžio, o sudūrimo vietoje į vidų įkišama medinė arba plastmasinė įvorė, sudūrimo vieta sulydoma. Liuko forma gali būti apvali, apie 40 cm diametro, arba šiek tiek ovali (tada irkluotojui lengviau įlipti ir išlipti iš baidarės).

Kad apsisaugotų nuo vandens, irkluotojas liuke sėdi su neperšlampamu sijonėliu. Jo kraštuose įveriama stangri guma, kuri užmaunama ant liuko lanko. Prie irkluotojo juosmens sijonėlis tvirtinamas diržu arba petnešomis, kad, pavojaus metu šokant iš baidarės, nuo juosmens nusmukęs sijonėlis nesupančiotų kojų. Sijonėlio guma turi būti įtempta taip, kad jis nesunkiai atsiskirtų nuo liuko lanko, irkluotojui pasispyrus kojomis. Tačiau gumą įtempkite taip, kad sijonėlio nenuplėštų bangos smūgis (galima imituoti smūgį delnu). Tokio tento reikia ne tik sudėtingoms kelionėms. Jis rekomenduotinas ir keliaujant paprastais maršrutais blogu oru: lyjant lietui, esant žemai oro temperatūrai (ypač vėlų rudenį arba ankstyvą pavasarį).

Vairas

Visose pramonės gaminamose baidarėse yra įtaisyti vairai. Jie sutaupo dalį jėgų ir laiko, ypač keliaujant vingiuotomis upėmis. Tačiau plaukiant per vandens kliūtis, sekliomis upėmis, ypač kai manevruojant reikia irkluoti atgal, vairas trukdo.

Vairas tinka poilsio maršrutams, kai kliūčių nedaug, taip pat plaukiojant ežerais. Žemų kategorijų sportiniuose maršrutuose, kuriuose vandens turistai paprastai mokosi irklavimo technikos, keliavimo taktikos gudrybių, kad pasirengtų sudėtingesnėms kelionėms, vairas nerekomenduotinas. Sudėtingesnėms kelionėms (nuo III s. k.) vairas paprastai nevartojamas. Vandens turizmo technikos varžyboms jo išvis nereikia, o ralio, maratono tipo varžybose vairas kartais (priklauso nuo trasos ypatybių) labai padeda.

Rengiantis plaukti be vairo, patartina nuimti ne tik jo plunksną, bet ir balerį ("Saliut" tipo baidarėms). Kitų tipų baidarių plunksna nuimama kartu su baleriu ir rumpeliu. Tačiau prie achterštevenio lieka du aštrūs vairo tvirtinimo elementai, kurie gali praplėšti netoliese atsidūrusios draugo baidarės apvalkalą. Kad taip neatsitiktų, į jų tarpą reikia įkišti medinį pagaliuką ir pritvirtinti jį vinimis arba medvaržčiais.

Rengiantis keliauti su vairu, reikia perdirbti jo mechanizmą. Pavyzdžiui, nepatogi baidarės "Saliut" vairo valdymo pedalų vieta forpike. Geriausia pedalus tvirtinti prie vertikalios ašies, o juos įrengti kokpite, prie antrojo irkluotojo kojų.

Prie falšborto rekomenduojama tvirtinti vairo pakėlimo rankeną. Jos reikia tam, kad galima būtų greitai užfiksuoti vairą pakeltą, o tai svarbu plaukiant per kliūtis.

Protektoriai

Protektorius geriausia klijuoti prie surinktos baidarės dugno. Kai apvalkalas įtemptas, gerai matyti vietos, kuriose prie apvalkalo liečiasi stringeriai, kilsono išilginiai elementai. Protektorių plotis — 4—5 cm.

Protektoriai su gumos pagrindu (pavyzdžiui, ofsetas) klijuojami klijais: gumos arba 88-H. Lengviau tepti skystesnius klijus. Jei jie sutirštėję, reikia skiesti tirpikliais (gumos klijus — aviaciniu benzinu, klijus 88-H — skiedikliu 647 ar pan.).

Irklai

Nuo irklo kokybės priklauso žygių, turizmo varžybų sėkmė. Lūžus irklui per varžybas, blogiausiu atveju teks iš jų pasitraukti. Sudėtingoje kelionėje tai gali būti avarijos priežastis. Todėl irklus reikia ypač kruopščiai paruošti. Jų kokybė lemia ir techninių veiksmų kokybę.

Metaliniai irklai ("Saliut", "Taimen" tipo baidarių) yra patogūs, lengvi, bet nepakankamai patikimi. Rengiantis kategoriniams žygiams ir varžyboms, reikia irklų menčių galus apkaustyti 4—5 cm pločio ir 1—1,5 mm storio duraliuminio plokštelėmis. Jos kniedijamos menčių galuose, išorinėje pusėje (5 pieš,), užkišus tarp irklo koto galo ir mentės. Tam reikia išmušti esamą kniedę ir vėl sukniedyti su įdėta plokštele. Jei plokštelę tvirtintumėte vidinėje mentės pusėje, pablogėtų irklo savybės.

5 pieš. Duraliuminio irklo mentės apkaustymas: 1 — kniedijama duraliuminio plokštelė, 2 — iš naujo kniedijamas sujungimas

 

Taip apkaustytu irklu drąsiai galima remtis j upės dugno akmenis ir nebijoti sulenkti irklo mentę.

Irklo kotas ilgainiui išlinksta, dėl to irklus reikia ypač saugoti.

Baidarių "Saliut" ir "Taimen" irklai taip pat per ilgi, neatsparūs sujungimų vietose, mentės nepakankamai standžios, dėl to greitai judant vandenyje vibruoja.

Kad duraliuminio irklo kotas neteptų rankų, jis apvyniojamas polichlorvinilo izoliacine juosta. Metalinis koto paviršius tiesiogiai nesiliečia su irkluotojo delnu, todėl, kai oro temperatūra žema, mažiau šąla rankos.

Vandens turistai dažnai trumpina baidarių "Taimen","Saliut" irklus — nupjauna dalį irklo koto prie mentės.

Taip daryti nėra gerai — sutrumpintas koto dalis sunku sujungti su vidurine jo dalimi, sujungimo vietoje kotas greičiau lūžta. Geriau trumpinti vidurinę koto dalį perpjaunant per vidurį ir, į vidų įstačius mažesnio diametro vamzdžio dalį, vėl sujungiant.

Prieita prie nuomonės, kad geriausias irklas — ištisinis (neišardomas) su sportinės baidarės mentėmis ir duraliuminio vamzdžio kotu. Mentės apklijuojamos stiklo audiniu epoksidiniais klijais. Koto vamzdžio diametras — 30 mm, sienelių storis — 1 mm.

Sportiniam turizmui optimalus irklo ilgis kiekvienam irkluotojui turi būti toks, kad vertikaliai pastatyto irklo ilgis viršytų aukštyn iškeltos rankos aukštį ne daugiau kaip 10 cm.

Baidarių remontas

Remontuojamas baidarių apvalkalas arba karkasas. Skylės gumuotame apvalkale užklijuojamos gumos arba gumuoto audinio lopais. Jei skylės dydis viršija 6—8 cm, reikia iš pradžių jos kraštus susiūti tvirtais siūlais ir tik paskui klijuoti. Paprastai klijuojama gumos arba 88-H klijais. Klijuojami paviršiai turi būti sausi, pašiurkštinti švitriniu popieriumi, nuvalyti benzinu. Gumos lopus reikia apkarpyti, kad būtų be kampų. Klijai turi būti skysti, tepami plonu sluoksniu. Lopas dėtinas ne tik išorėje, bet ir, iš vidaus. Vidiniam lopui tinka plonesnė guma (pavyzdžiui, dviračio kameros). Lopas nesilaikys, jei bus klijuojamas ant drėgno paviršiaus, jei klijų sluoksnis bus per storas arba nepakankamai išdžiovintas, jei ant klijuojamo paviršiaus pateks nešvarumų.

dygyje ne visada būna palankus oras lopui priklijuoti (lyja lietus, žema oro temperatūra ir pan.). Ką daryti, jei laukti negalima? Rekomenduojama klijuojamus paviršius apšlakstyti benzinu ir... padegti, po 5—8 sekundžių liepsną užpūtus, greit užtepti ploną klijų sluoksnį. Ant karšto sauso paviršiaus klijai greitai džiūsta. Toks lopas paprastai laikosi iki žygio pabaigos. Namuose jį reikia perklijuoti. Aišku, taip klijuojant, reikia būti atsargiems. Šlakstyti benziną patartina iš plastmasinių flakonų su siauru kakleliu (pavyzdžiui, skirtų alyvai lašinti), kad būtų taupiau.

Užklijavus skylę klijais (gumos, 88-H arba "Moment"), baidarę galima leisti į vandenį po 10—15 min. Jei temperatūra žema, reikia palaukti ilgiau. Ne visada reikia skylę klijuoti. Dažnai pakanka užkišti ją porolono ar audinio gabaliuku ir, retkarčiais iš baidarės išpilant vandenį, plaukti į numatytą vietą. Vakare prie laužo galima gerai užklijuoti skylę.

Remonto rinkinio komplekte turi būti replės, atsuktuvas, lenktinis peilis, medvaržčių bei vinukų rinkinys, izoliacinės juostos ritinėlis, rinkinys skylėms klijuoti (klijų, švitrinio popieriaus, gumos bei gumuoto audinio atraižų, benzino flakonas, degtukų dėžutė, skudurėlis valymui), siūlų su adatomis, brezento atraižų, vielos gabaliukų.

Lūžus karkaso elementams, žygyje geriausia dėti medinį įtvarą ir stipriai apvynioti medvilnine virvute.

Baidarės parengimas žygiui

Prieš kelionę reikia rūpestingai apžiūrėti visus karkaso elementus, sutaisyti ir pakeisti sužalotas detales, patikrinti ir sutvarkyti sujungimus.

Reikia atidžiai patikrinti apvalkalą, rūpestingai užklijuoti visas skyles ir pratrintas vietas, pro kurias apvalkalo audinys gali sušlapti ir sutrūnyti, nors išoriniai sluoksniai ir būtų sveiki. Taip pat reikia perklijuoti senus lopus. Jei baidarė nauja, reikia priklijuoti protektorius. Plaukiojant sekliomis upėmis, greičiausiai sudyla tokie protektoriai, kurie priklijuoti ties kilsonu. Pakišus baidarės viduje po kilsonu amortizuojamosios medžiagos (porolono, minkštos storos gumos) juostų, protektoriai dyla mažiau.

Baidarės bagažas

Mantą baidarėje reikia išdėlioti taip, kad svoris vienodai pasiskirstytų išilginės ašies atžvilgiu ir baidarė turėtų nedidelį diferentą (pasvirimą) paskuigalio link. Taip pakrautai baidarei lengva laikytis kurso. 2ygio mantą reikia sudėti į neperšlampamus maišus (70—90 cm aukščio ir 25—35 cm diametro). Tokių dydžių maišus patogu įkišti į baidarės achterpiką ir forpiką, naudotis jais vietoje sėdynėlių. Be to, virvutėmis arba diržais juos galima pririšti prie stringerių po deka baidarės šonuose. Daiktai į maišus dedami sugrupuoti pagal paskirtį, kad vienu metu nereikėtų atrišinėti daug maišų. Kiekvienas daiktas turi savo pastovią vietą. Kasdien vartojami daiktai (drabužiai, maisto produktai, remonto rinkinys ir pan.) turi būti sudėti arčiau, o mažiau reikalingi (kuprinė, išeiginiai drabužiai, baidarės maišai ir pan.) — toliau.

Keliaujant tolimais maršrutais, ypač kur vietos negyvenamos, kiekvienoje baidarėje turi būti daiktų, garantuojančių ekipažo savarankiškumą (maistas, nakvynė), jei tektų atsiskirti nuo grupės dėl nenumatytų aplinkybių.

Baidarės priežiūra

Kad baidarė būtų patikima ne vieną sezoną, reikia ją kruopščiai prižiūrėti ne tik žygyje, bet ir jos laikymo vietoje. Pagrindinė sąlyga — po žygio gerai išdžiovinti baidarės apvalkalą. Ypač kruopščiai reikia patikrinti apvalkalo siūles — jos džiūsta blogiausiai. Laikyti baidares reikia sausoje, uždaroje patalpoje.

 

 

Atgal Į viršų